Dictionary of the Lithuanian Language.
apvokiečiavimas — apvokiečiãvimas sm. (1) KŽ → apvokiečiuoti. | refl.: Aprašydamas apsivokiečiavimą lietuvių Labguvos, Įstručio, Gumbinės, Galdapės paviečių dar praėjusiame ir pradžioje mūsų amžio, jis (Augustas Schleicheris) sako, šiaurės link apie Nemuną dar… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavokiečiuoti — intr. K, KŽ, Vl, Vlkš kalbant kiek vokiečiuoti: Jis tai sakė trinkančiais žodžiais… pavokiečiuodamas KI258. Ji kalba lietuviškai, ale jau gerai pavokiečiuo[ja] Rg. vokiečiuoti; apvokiečiuoti; pavokiečiuoti; suvokiečiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
suvokiečiuoti — 1. intr. NdŽ kalbant imti vokiečiuoti. 2. Rtr, TS1900,12, L, KŽ, Vlkš žr. suvokietinti: Vokiečių ateiviai ir visą šalį suvokiečiavo Gmž. Viskas buvo suvokiečiuota Plšk. | refl. BVI163 (Kin): Vokiečiai vėl norėtų, kad lietuviai susivokiečiuotų kuo … Dictionary of the Lithuanian Language
vokiečiuoti — vokiečiuoti, iuoja, iãvo 1. intr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, OGLI398, FrnW, DŽ1 kalbėti su vokišku akcentu: Ilgai pagyvenęs Prūsuose, daba šnekėdamas vokiečiuoja Srd. ║ kalbant gimtąja kalba įterpti vokiškų žodžių ar posakių: Parvažiavęs į tėvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
